1. Savo Instagram paskyroje dažnai daliniesi nuotraukomis, kuriose vilki HUMANOJE įsigytais drabužiais. Gal galėtum plačiau papasakoti apie tai, kada pradėjai apsipirkinėti antrų rankų drabužių parduotuvėse ir kokią įtaką tai daro tavo stiliui?
Esu vienkiemio vaikas, todėl mano kiemas visada buvo didžiausias mados podiumas, o vėliau jau išbandytus drabužių derinius drąsiai demonstruodavau mokykloje. Buvo visai lengva: namuose niekada netrūko drabužių. Giminės, draugai, artimieji nuolat ką nors atveždavo, aišku, ne visada tai buvo nauja, bet stengdavausi maišyti. Mama prieš kiekvienus mokslo metus paruošdavo naujam sezonui: lėkdavome pirkti naujos avalynės bei drabužių. Su manimi nebūdavo labai sunku, dažnai žinodavau, ką noriu vilkėti per ateinančius mokslo metus. Norėjau būti originalus, bet kartais mano džiaugsmą užtemdydavo nemalonūs sutapimai, kai mokykloje sutikdavau berniukus, vilkinčius tokius pat drabužius. Va, tau ir mažo kaimo/miesto problemos. Reikėjo sprendimo. Mano mama pati dažnai apsipirkinėdavo kaimo turgeliuose, dėvėtų drabužių parduotuvėse, kartais ir mane pasiimdavo kartu. Pirkiniai nuolat džiugindavo, įpratau greitai, vėliau jau savarankiškai pradėjau lankytis tokiose vietose. Man patiko, kad tokių drabužių niekas neturėjo, jie buvo įdomūs, originalūs, kokybiški. Šiandien apie 80 procentų mano rūbų spintos yra iš antrų rankų. Koks geras jausmas apima, kai šiek tiek pasipildžius naujais pirkiniais, kartu iš turimų drabužių, sugalvoji naują derinį, tinkantį prie tavo aprangos stiliaus.
2. Šiomis dienomis vis populiarėja diskusijos klimato kaitos bei aplinkosaugos temomis. Ar pritari teiginiui, jog savo apranga mes taip pat transliuojame žinutę šia tema?
Taip, taip! Mados industrija privalo keistis, o prie spartesnių veiksmų eigos galim prisidėti kiekvienas, jei, pirmiausia, pirksime drabužius atsakingai (ne vienam kartui), juos skolinsime, keisimės, lankysimės antrų rankų drabužių parduotuvėse ar savo senus drabužius „perleisime“ per adatas bei siūlus. Man labai nepatinka naujausias pirkimo įprotis perku-išmetu. Mažėja norinčių taisyti, tvarkyti, atnaujinti. Liūdna, kad šis įprotis po truputį apsigyvena ir mūsų santykiuose su kitais žmonėmis: nenorime kartu taisyti(s), saugoti(s), juk visada galime atrasti geresnį. Apranga ir yra mūsų išorinė komunikacija su pasauliu. Spalvos, tekstūros, prekės ženklai, raštai, medžiagos, stiliai – jų visuma skleidžia žinią pasauliui apie tai, kokie mes esam, kas mums rūpi!
3. Antrų rankų ir vintažiniai drabužiai tampa vis madingesniu pasirinkimu. Tačiau, galbūt vis dar yra žmonių, dvejojančių dėl šio pasirinkimo. Kodėl ir kaip, tavo nuomone, verta atsisakyti negatyvių stereotipų ir rinktis vintage madą?
Pats antrų rankų ar vintažinius drabužius renkuosi ne dėl mados. Kaip ir minėjau, juos perku seniai: tai originalu, ekologiška, ekonomiška, smalsu, kokybiška. Manau, visiškai nesvarbu, ar tai kalbame apie vintažinę (iš antrų rankų) madą ar kokią nors kitą. Man smalsu, kodėl mes norime keistis, kodėl renkamės tam tikrus sprendimus, kaip jie susiję su tavimi pačiu ir pasauliu. Tada jokie stereotipai nebus baisūs, svarbu juk žinoti, dėl kokių priežasčių tokie yra tavo pasirinkimai.
